Pasak vienos studijos, daugiau kaip 600 milijonų vartotojų naudoja pasenusias naršyklių versijas. Didžioji dauguma - Internet Explorer vartotojai. Manęs tai nė kiek nestebina, tačiau situacija tikrai liūdna. Visų pirma begalė vartotojų naršo rizikuodami užkrėsti kompiuterį nežinia kuo, ko pasekoje mes nukentėti galime visi. O ir kuriant tinklapius tenka pasikankinti, nes visdar yra milijonai Internet Explorer 6 vartotojų, tačiau ir kitų gamintojų naršyklėms atsiranda problemų...
Neskaičiau viso dokumento (skaičiau tik straipsni apie tai heise.de), tačiau vienas punktas (4.2.1) yra labai vertas dėmesio. Naršyklių naudojimas prilyginamas maisto vartojimui ir siūloma įdiegti kažką panašaus į naršyklės galiojimo laiką arba tiesiog labai aiškią ir pastebimą užuominą apie tai, kad naršyklė yra pasenusi.
To gali imtis tiek naršyklių gamintojai, tiek ir tinklapių kūrėjai, tikrindami vartotojo naudojamą versiją ir lygindami ją su naujausia tos naršyklės versija. Tam tereiktų, kad naršyklės detaliai identifikuotų savo versiją. Internet Explorer deja to nedaro ir identifikuojasi tiesiog kaip IE 7 ar IE 6 ar pan., todėl nustatyti ar naudojama versija yra naujausia yra įmanoma tik IE 6 atveju.
Taip pat naršyklių gamintojai turėtų duoti kažkokį Web servisą ar pan., kad tinklapiai patys galėtų paprastai atsinaujinti naujausių naršyklių versijų duomenų bazę, tačiau naršyklių nėra tiek daug, galima iš bėdos ir patiems susirinkti.
Turėdami tokią sistemą tinklapių kūrėjai patys galėtų vartotojus įspėti, kad jie naudoja pasenusias versijas. Tai kogero neaktualu tinklaraščiams, tačiau nesupykčiau, jei bankas mane paragintų atsinaujinti naršyklę, jei ji yra nors ir truputį pasenus.
Taipogi ne tik naršyklių versijos gali sukelti rūpesčių, tačiau ir pasenę įskiepiai, kurie ir pačią saugiausią naršyklę galėtų padaryti nesaugia. Apie įskiepių atnaujinimą vartotojai turėtų būti irgi perspėjami, tačiau aš įsivaizduoju, kad to jau kogero turėtų imtis pačios naršyklės kūrėjai.
O apskritai, tai man idėja apie tokį galiojimo laiką labai patinka ir iš naršyklių kūrėjų aš netgi labai norėčiau sulaukti naujų versijų, kurios po tam tikro laiko pačios nustotų veikti ir kategoriškai reikalautų atnaujinimo. Aišku, to geriau nedaryti tais atvejais, kai nėra interneto ryšio (o tik pvz. intranetas), tad prieš tai būtų gerai, kad naršyklė pati atsisiųstų naujausią versiją ir tik tada priverstų vartotoją atsinaujinti.
O tinklapių kūrėjai galėtų visiems Internet Explorer vartotojams pranešinėti, kad jie naudoja pasenusią versiją ir raginti instaliuoti naująją - Firefox ar bilekokią kitą naršyklę :)
Vakar sukako 60 metų Berlyno oro kelio tiltui. Vien tai, kad miestas visus beveik metus buvo absoliučiai viskuom aprūpinamas tik oro keliais yra įspūdinga, tačiau dar įspūdingesni yra mastai.
Kai sovietai išjungė elektrą ir uždarė visus kelius į vakarų Berlyną, kuras šildymui bei elektrai, maistas ir absoliučiai viskas, ko reikėjo berlyniečiams, turėjo būti gabenama oru, nes po karo, visdar suniokotas Berlynas nebuvo daug kam pajėgus.
Pilotai galėjo naudoti tris oro koridorius, kurie buvo naudojami skrydžiams tik viena kryptimi (Hamburgas - Berlynas bei Frankfurtas - Berlynas į vieną pusę ir Berlynas - Hanoveris į kitą). Lėktuvai skrido penkiuose skirtinguose aukščiuose 3 minučių (!!!) intervalais, t.y. kiekviename lygije kas 15 min po lėktuvą. 1949-ųjų balandį buvo pasiektas 1398 skrydžių per 24 valandas rekordas (58 skrydžiai per valandą!). Tai kogero buvo įmanoma tik pastačius Tegel'io oro uostą 1948-ųjų pabaigoje. Iki tol nedidelis Tempelhofo oro uostas turėjo aptarnauti visus lėktuvus vienas pats. Kas tris minutes po lėktuvą per metus vidutiniškai sudaro 175 tūkstančius lėktuvų arba 350000 pakilimų bei nusileidimų, kai pvz. pernai Londono Heathrow oro uostas turėjo 480000 pakilimų/nusileidimų. Pilotai turėjo vienintelę galimybę nusileisti. Nepavykus iš pirmo karto nusileisti, tekdavo su visu kroviniu skristi atgal, nes sekantis lėktuvas jau buvo visai už nugaros...
Labai įspūdinga. Daugiau informacijos galima pasiskaityti Vikipedijoje, o britų Guardian jubiliejaus proga apie tai surinko keletą nuotraukų.
Praėjusią savaitę nusipirkau naują dviratį. Kadangi mano turėti du naudoti dviračiai neturėjo padorių stabdžių (antrasis išvis stabdžių neturėjo), nuolat reikalavo remonto, tad nutariau įsigyti naują su garantija.
Šiandien pamačiau, kad jau jį kažkas bandė pasisavinti. Kažkada tarp šeštadienio vakaro ir šiandienos ryto buvo nusuktas galinis ratas, bet nuimti taip ir nenuėmė, kogero nenorėjo grandinės plėšyt... Teko pasikankinti, kol vėl įsodinau į rėmą.
Bandė įveikti ir spyną, kuria dviratį prirakinau prie bendrabučio turėklų, Nugramdė gumą nuo metalinio lanko, bandė pačią spyną krapštyt, bet jos neįveikė. Dabar tikrai nebesigailiu pirkęs kiek brangesnę spyną...
Užsieniečiams studentams gyventantiems bendrabutyje studentenwerk'as siūlo apdrausti savo turtą ir mano žiniomis prie turto priskiriamas ir dviratis. Prieš keletą metų ten užsiregistravau, tad reik pasidomėt, ar tikrai apdraustas ir dviratis ir kokiomis sąlygomis... Teoriškai, jeigu apdraustas, tai turėtų būti apdraustas ir stovintis prie namo bei mieste dienos metu. O jei ne, tai reik tikėtis, kad man neteks vėl artimiausiu metu vaikščiot pėsčiom...
O jei jau prakalbau apie dviračius, tai Vokietijoj yra labai smagūs reikalavimai dviračiams. Kaip visi Lietuvoj šneka, kad vakarų Europoj visur reikalaujama važinėti su šalmu ir bla bla bla tai yra nesąmonė - Vokietijoj tai tik rekomenduojama, o jokių liemenių ar dar ko nors nereikia, tačiau dviratis privalo turėti: du vienas nuo kito nepriklausomus ir veikiančius stabdžius (na tai kogero savaime suprantama), skambutį, elektros generatorių, priekinę lempą, galinę lempą, galinį atšvaitą, atšvaitus pedaluose, atšvaitus stipinuose, baltą atšvaitą priekyje ir papildomą didelį atšvaitą gale.
Mano dviratis turi iš išvardintų tik stabdžius ir atšvaitus pedaluose. Turiu nusipirkęs lempą su batareikom priekiui ir galui, bet jos legaliai gali būti naudojamos tik su lenktyniniais dviračiais, kurių svoris neviršija 11 kg. Beje, važiuojant tos batareikinės lempos tokiu atveju neprivalo būt montuotos ant dviračio, bet privaloma jas visada turėti su savimi... Jei dangus nukristų... Kitus atšvaitus jau irgi visus turiu (išskyrus didelį galinį), bet dar nespėjau prisimontuot. O dinamo tikrai neketinu montuotis ir važinėsiu sau ramiai su batareikom...
Nežinau kol kas ar tai gerai ar blogai, bet sklando gandai, kad Google dirba prie savo pačios naršyklės. Ramina tik tai, kad lyg ir viskas suktusi ant WebKit'o, ant kurio sukasi ir Safaris, tad gal tiek daug naujų problemų ir nebūtų, bet realiai vistiek nežinau ar man dar viena naršyklė tikrai patiktų...
Bedarydamas namų darbus stebėjau macrumorslive.com, ką gi Jobs'as šiemet naujo pristatys. iPhone 3G turėtų būti labai smagus agregatas. Ypač dėl mažesnės kainos, nei jo pirmtakas. Nors kogero vistiek jo neįpirkčiau, nes sutartis vistiek kainuotų virš 1000 eurų per du metus... Įdomu, kokius tarifus omnitelis pasiūlys...
O beveik dar labiau man patiko MobileMe. Bet vėlgi šiek tiek brangoka :) Tačiau bežiūrėdamas į MobileMe on your PC puslapį nustebau, kad Apple naudoja ne savo Windows aplinkoje veikiančią Safari naršyklę ar Microsoft'o IE7, o Mozilla Firefox! Safari galbūt ir nelabai tinka, nes nematant desktopo fono atrodytų, kad tai Mac OS X naršyklė, tačiau IE7 atrodo visai ne macosx'iškai, tad tikrai būtų tikus... Ypač kai reklamuojama, kad MobileMe sinchronizuoja net Safario bei IE bookmarkus.
Na o pats Keynote man pasirodė nuobodus, nes išskyrus iPhone nieko daugiau ir nebuvo įdomaus... Aš asmeniškai tikėjaus išgirsti ką nors ir apie pačius Mac'us bei galbūt ir apie paslaptingąjį Mac Fusion.
Šiandien nupirkau sau ir Annai bilietus į Vilnių, nes pamačiau, kad šiuo metu jie tekainuoja vos 5 eurus. Viskas būtų labai smagu, jeigu airBaltic nereikalautų papildomų 39 eurų mokesčių, 5 eurų transakcijos mokesčio bei 9 eurų lagamino mokesčio už kiekvieną keleivį/lagaminą. Galų gale paklojau už du bilietus 116 eurų. Bentjau neprašė dar 5 ar kiek ten eurų už kreditinės kortelės panaudojimą, nes anksčiau berods prašydavo (jei ne, tai tada ryanair'as arba easyjet'as prašė)...
Kas šiais laikais be lagaminų skrenda? Tik verslininkai ir Aidas :) Bet realiai kogero 99 procentai keleivių keliauja su lagaminais, o dalis jų dar suka galvą, ką iš lagamino ištraukt ir įsidėt į rankinį bagažą, kad tik nereikėtų viršsvorio mokesčio mokėt. Ar nebuvo bandoma kažkaip sureguliuoti visą šitą reikalą, kad bilietų kainos būtų skaidresnės? Juk iš tų visų mokesčių aš galėjau išvengti nebent tik bagažo mokesčio (kuris mano manymu yra baisiai per didelis, bet tebūnie), tad kodėl jie paieškos rezultatuose rašo 5, o ne 49 eurus?
O atskrendame beje rugpjūčio 20 dieną, tik dar nežinome kuriam laikui...
Tai yra įspūdinga! Ne kartą esu "gaudęs" tam tikrą momentą kokiame nors video įraše, tačiau jei pats ieškomas fragmentas yra labai trumpas, o visas įrašas labai ilgas, sudėtinga pataikyti ant reikiamos vietos, o norint tą trumpą fragmentą įdėmiai peržiūrėti, geriausiu atveju galima nebent sulėtint vaizdą...
Su DimP vaizdą galima tiesiog tampyti už objektų ir net jei tuo metu tas objektas nejuda, kai bandoma jį tempti, DimP peršoka į tą vietą, kur jis pradeda judėti, pvz. žiūrint stovėjimo aikštelės apsaugos video kameros įrašą užtektų patempti norimą automobilį, norint pamatyti kada/kaip jis išvažiuoja. Sporto įrašuose būtų itin paprasta analizuoti sportininkų judesius ir t.t. Pavyzdžių būtų galima išvardinti begales, tačiau kol kas visa tai dar ne taip paprasta. Bandandydamas DimP su vienu savo filmuotu 30 sekundžių trukmės įrašu aš turėjau palūkėti 15-30 minučių, kol DimP išanalizuos visus judesius užfiksuotus tame įraše. Džiugu, kad tai daroma tik vieną kartą, o po to išsaugoma atskirame faile, tad nereikia analizuoti įrašų kiekvieną kartą juos atsidarius.
Eiliniam vartotojui tai gali kainuoti per daug resursu analizuoti eilinius video įrašus, tačiau Google ir pan. resursų rastų jei panorėtų, tad visai tikėtina, kad nelabai tolimoje ateityje tiesioginis video manipuliavimas bus įmanomas ir su YouTube įrašais.
Išbandyti DimP gali visi Windows vartotojai. Pagal instrukcijas instaliavus ffdshow DimP vistiek nenorėjo veikti, bet problemą išsisprendė susidėjus Xvid. Su programa taip pat pridedami keli jau išanalizuoti video failai, tad žaisti galima pradėti tuojpat :)
Jei man būtų kas nors sakęs, kad mokėdamas groti akordeonu galėsiu daryti tokią muziką, o ne visokiose vestuvėse ar dar velnias žino kur grot, tai tikrai nebūčiau metęs muzikos mokyklos :)
Nutariau, kad atėjo laikas aprašyti įspūdžius į Eläkeläiset koncerto. Jis buvo nerealus. Kas tingi skaityti, gali iškart eiti į jiutiūbę žiūrėti filmukų ir į pikasą nuotraukų. Koncertas turėjo pasidėti 9 val. ir mano didelei nuostabai jis prasidėjo vos 5 min. vėliau. Pasak Aido, Berlyne visi renginiai prasideda laiku ir baigiasi iki 11 val. Akurat, 22:55 Elakelaiset po visų pakartojimų dingo nuo scenos. O po 15 min. klubo darbuotojai sugebėjo pilnai sutvarkyt nuniokotą sceną bei iššluoti visą salę. Ordnung. Nerealu.
Kas man labai patiko, tai kad buvo puikus garsas, nei per garsiai, nei per tyliai. Grojo labai smagiai ir gyvai, kad net ir nuobodesnės dainos (tos, kurios man kiek per ramios/lėtos) buvo labai smagios. Dar pastebėjau, kad koncerte buvo pilna suomių, arba daugumos fanų suomių kalbos žinios buvo daug geresnės, nei manosios. Arba jie tik šiaip šaukė visokias nežinia kur išmoktas suomiškas frazes, nežinodami, ką jos reiškia (jei išvis ką nors reiškia).
Jau seniai seniai man vienas draugas pasakojo, kad Eläkeläiset savo koncertuose laužo instrumentus, t.y. jonikas. Tuo įsitikinau dabar ir aš. Koncerte buvo visiškai sunaikintos trys jonikos, o viena liko gulėti ant grindų neaiškios būklės... Sudaužytą pirmą joniką Petteri Halonen (vienas iš jonikistų) atidavė publikai, kuri minutės bėgyje instrumentą susmulkino į gabaliukus. Man pavyko nugriebti vieną klavišą kaip suvenyrą, kurį po 30 metų parduosiu eBay už apvalią sumą :) Įamžinau daužomą jau antrą joniką, kuri po to greitai pakeičiama nauja. Ta nauja po koncerto irgi buvo susmulkinta iki neatpažinimo... Visos klaviatūros nuotraukose: MOOTSART, CASIO, BAHV ir MOOTSCASIO. Kadangi tai buvo paskutinis turo koncertas, tai matyt jiems visai apsimokėjo sunaikinti visas turėtas jonikas, kad nereikėtų gabentis jų atgal į suomiją. Pasak vieno interviu, kad jie jonikas perka tiesiog atvykę į miestą, kuriame koncertuos ir, kad geriausia eiti į kebabines pas turkus, nes ten geriausios kainos ir kokybė :)
Vienu žodžiu, man labai patiko ir laukiu nesulaikiu sekančių koncertų Vokietijoje...
Nuo šio semestro pradžios pas mus virtuvėj šalia įprasto didelio (120 litrų) šiukšlių maišo atsirado dar ir mažiukas maišelis biošiukšlėms. Tai interpretavau kaip naujos eros - šiukšlių rūšiavimo - pradžią. Šią savaitę atėjo eilė man šiukšles išnešti ir man pasidarė smalsu, ar tą didijį maišą be biošiukšlių mesti į pakuočių (su žaliu trikampiuku) konteinerį ar kur nors kitur. Ogi pasirodo, kad abu maišai keliauja į tą patį paprastą konteinerį, o biošiukšles į atskirą maišelį metame tik tam, kad jį dažniau išnešinėt (kad virtuvė nesmirdėtų), nors prie namo ir stovi įvairių skirtingų rūšių šiukšlėms skirti konteineriai. Tai tiek apie vokišką šiukšlių rūšiavimą...
Pamenu, kad dar prieš atvykstant gyvent į Vokietiją, pas vieną draugą lankydamasis stebėjaus, kaip jis viską rūšiuoja - net cigarečių pakelį išardydavo ir į tris atskirus kibirus išmesdavo, bet persikraustęs į Halę daugiau nieko panašaus nebemačiau... Geriausiu atveju tai tik stiklas į atskirą konteinerį keliaudavo...
