Naujiena apie traukinį tarp Vilniaus oro uosto ir geležinkelio stoties nebėra tokia nauja. Pats traukinys man visai patinka, tačiau niekaip nesuprantu, kodėl Lietuvoje keleiviai priversti lipti taip aukštai į traukinį? Kas trukdo padaryti normalią platformą traukinio durų lygmenyje (žr. nuotrauka)? Jei todėl, kad platesni traukiniai kliūdytų, tai galima būtų tiesiog toliau nuo bėgių daryti ir ištraukiamas tiltelis (toks pats, kokie dabar yra laipteliai) sujungtų platformą su traukiniu. Suprantu, kad senas stotis brangu gali būti rekonstruoti, bet atidarant naujas, tai jau galėtų pasistengti. Ir dar vadina moderniu traukiniu...
Kad nesedėčiau visą laiką prie kompo, nutariau šiandien nueitį į traukinių modelių parodą. Praeitą vasarą buvau tramvajų modelių parodoj senam Halės depe. Apie tai nerašiau (užtat įdėjau prastos kokybės telefonu filmuotą video įrašą), bet buvo susirinkę daug geek'ų su nežmoniško dydžio miestų maketais, kuriuose riedėjo jų tramvajai...
Traukinių modelių parodoj buvo daugmaž viskas taip pat. Įvairiausių mąstelių traukiniai, garvežiai net garsus leidžiantys... Pafotografavau šiek tiek bei taip pat pafilmavau. Bendrai tai visai įdomu pažiūrėt, kaip ten viskas juda. Eksponatai ten jau nevisai mėgėjiški, vien lokomotyvai ten parduodami už 100 ir daugiau eurų... vagonai pigesni... Vienam maketui valdyti savininkas/-ai (ten berods visa grupė geek'ų vienu maketu užsiima) atsivežęs/-ę kompą. Ten kažkokia programa valdo tuos visus traukinius, pervažas, išsišakojimus ir t.t. Kiti maketai buvo technologiškai kiek paprastesni. Tačiau atrodo jie ganėtinai tikroviškai. Daug darbo įdėta ne tik į pačius traukinius, bėgius ir pan., bet ir į viską aplinkui: pastatai, gatvės, automobiliai, šviesos, garsai, žmonės, reklamos ir praktiškai nieko netrūksta. Tik paprastai be traukinių daugiau niekas ten nejuda, tiesiog kuria aplinką...
Man dar įdomu, kur tuos maketus jie paprastai laiko. Į garažą ar mažesnį kambarį dauguma jų netilptų. O pinigų tai kiek sukišta išvis nenoriu žinot... Na bet beveik visi kažkur pinigus kiša...
7 valandos nuo Vilniaus iki Halės, 8 valandos nuo durų iki durų. Šį kartą keliavau itin greitai, o kas smagiausia - atvykau tą pačią dieną kaip ir išvykau. Vienintelis kiek nemalonus dalykas buvo keltis 4 valandą ryto po 2 valandų miego ir važiuot į oro uostą. Tačiau tai ilgai neužtruko. Greit atsidūriau Berlyne, o iš ten į tiesioginį traukinį ir į Halę.
Ne kartą esu skaitęs bloguose apie tai, kad galima atsisėsti ICE traukinio priekyje ir žiūrėti mašinistui per petį. Taip pat galima ir gale, tik ten nėr mašinisto. Vienam traukinio gale yra pirma klasė, kitam antra. Šiandienos traukinys važiavo antros klasės vagonais priekyje, tad kažkaip sumąsčiau įlipti ten ir pažiūrėt... Mašinistą visi mato. Todėl jis važiuojant nesišlapina per praviras duris/langą, tačiau vienoj stotelėj jis buvo trumpam palikęs savo kabiną...
Taip pat turiu pastebėti, kad man skrendant airBaltic lėktuvais nuolat skauda ausis (ir net visą diena po skrydžio), ko niekad nebūna su easyjet lėktuvais. Nežinau kodėl...
Dar nerašiau, kad liepos 30 jau būsiu Vilniuje. Šį kartą planuoju būti kaip niekad ilgai - iki rugpjūčio galo, t.y. daugiau kaip 4 savaites. Paprastai neužsibūnu ilgiau 3 savaičių.
Skrisiu šį kartą vėl į Rygą iš Berlyno. Kelionei atgal pavyko gauti pigų AirBaltic bilietą iš Vilniaus į Berlyną. 7 ryto išskrisiu ir popiet jau būsiu Halėj. Taip greit kogero dar neteko keliaut :) Beje, dar pavasarį taip pat pavyko gauti bilietą gruodžio 19-ai dienai iš Berlyno į Vilnių, bet iki to dar toli ir bus proga parašyti vėliau...
Kažkada easyjet pakeitė skrydžių į Rygą laiką į kiek vėlesnį, nebebūtina nakvoti Berlyne, kad spėti į oro uostą. Anksčiau skrido apie 7 val., dabar jau apie 11. Galiu net iš Halės išvažiuot apie 6 ryto ir laiku būt Berlyne (tik ne ICE traukiniu - kol kas beveik visi, kuriais važiavau, neblogai vėlavo, todėl tokiu atveju nepasitikėčiau).
Viskas būtų labai smagu, jei negrėstų Vokietijos geležinkeliams mašinistų streikas. Nelabai gaudausi (tiesą sakant tingiu gilintis), kame visa esmė, tačiau Vokietijos mašinistų profsąjungai nepavyksta susitarti kažko su Vokietijos geležinkeliais ir todėl gręsia didelis streikas. Pradėjau sekti vienam bloge apie geležinkelius (net ir tokių būna) visą derybų eigą. Labai nenorėjau likti stovėti tuščiam perone laukdamas traukinio į Berlyną. Pagal šviežiausią informaciją atrodo, kad man pasisekė. Derybos geruoju nors ir nežada baigtis, tačiau iki rugpjūčio 6 jokio streiko dar nebus. Iki tada profsąjunga apsispręs ar streikuot. Ir panašu, kad streikuos. Profsąjungai priklauso apie 50-75% Vokietijos geležinkeliams dirbančių mašinistų, tad jeigu jie visi nuo rugpjūčio 7 nuspręs streikuoti, tai bus nelinksma.
Na man į Vilnių keliaujant problemų nebeturėtų kilti. Galiu drąsiai važiuot pirmadienį ryte. Tačiau visiems, kas ruošiasi keliauti po rugpjūčio 6 dienos Vokietijos geležinkeliais, siūlyčiau pasidomėti alternatyviais keliavimo būdais. Aš kol kas irgi nelabai žinau, ką darysiu grįždamas atgal į Halę po mėnesio, jei traukiniai nevažiuos. Pėsčias eisiu :)
Ką tik perskaičiau straipsnį apie tai, jog garvežių mašinistai darbo metu šlapinasi tiesiog pro atviras lokomotyvo duris. Straipsnyje rašoma konkrečiai apie Vokietijos geležinkelius, tačiau neabejoju, kad tokia praktika vykdoma ir kitur. Kažkada mačiau pirkti knyga smagiu pavadinimu "Ką daro mašinistas, kai ji prispiria reikalas?" (tik vokiškai), kurioje vaikams atsakoma į daug panašių kasdienybės klausimų. Perverčiau greitai parduotuvėje tą knygą, tačiau atsakymo į ant viršelio užrašytą klausimą neaptikau. Iki šiol taip ir nebuvau išsiaiškinęs, ką gi mašinistai daro...
Minėtame straipsnyje rašoma apie atvejį, kai Berlyne žuvo mašinistas iškritęs iš važiuojančio traukinio. Iš pradžių buvo teigiama, kad jis buvo rastas su numautom kelnėm, tačiau vėliau tai buvo paneigta. Daugiau niekas nenukentėjo, nes traukiniuose įrengta saugumo sistema. Mašinistas kas 30 sekundžių turi spustelt mygtuką, kad jis dar neužmigo ar tiesiog nedingo, kaip šiuo atveju. Nesulaukusi mašinisto signalo, sistema stabdo traukinį.
Vokietijos garvežių mašinistų profsąjungos (Gewerkschaft Deutscher Lokführer) atstovas teigė, kad tai yra visiškai įprasta, jog mašinistui tenka šlapintis pro atviras garvežio duris, ypač jeigu garvežys valdomas tik vieno mašinisto. Tačiau jis pabrėžė, jog gamtiniai reikalai neatliekami važiuojant pilnu greičiu, o tik ruožuose, kai sumažinamas traukinio greitis (posūkiai, remonto atkarpos ir pan.). Vien dėl šlapimo pūslės traukinio greitis nemažinamas.
Dar vienas gyvenimiškai svarbus klausimas atsakytas. Liūdna tik, kad tai kainavo mašinisto gyvybę.
Nusipirkęs Bahncard 50 (50% nuolaidų kortelę Vokietijos geležinkeliams)
aš nustojau važinėti raudonais regionaliniais traukiniais. Dabar perku
visad IC/ICE bilietą ir net kartais vietą rezervuojuos. Neturint nuolaidos
kainų skirtumas yra ganėtinai didelis ir todėl niekad sau neleisdavau
tokios prabangos, bet perkant bilietą už pusę kainos kainų skirtumas
taip pat dvigubai sumažėja ir tampa ne toks didelis, kad važiuodamas
didesnį atstumą svarstyčiau, kokį bilietą pirkti.
Šiandien keliauju į Berlyną. Važiuoju iš Halės į Leipcigą, o iš ten
tiesiai į Berlyną. Leipcigą pasiekiau per 20 minučių.
Sustojom tik Halės/Leipcigo oro uoste. Leipcige jau laukė traukinys į
Berlyną, tiksliau pusė traukinio, nes šis susideda iš dviejų ICE
traukinių ir ta pusė, į kurią man reikia lipti atvyko po kelių minučių.
Nufilmavau telefonu tų dviejų dalių sujungimą... Wow! :) Dar Halėj
žiūrėjau, kaip regionalinis traukinys prikabinamas prie kažkokio
senovinio lokomotyvo, tai nebuvo įspūdinga - privažiavo, išlipo dėdė ir
užkabino kablį... O čia - pokšt ir patys susijungė. Turbūt daug kam
nebūtų įdomu, bet man visai įdomu... Mano giminėj buvo daug
geležinkeliečių, tai turbūt kraujyje tai :) Video įdėsiu kada vėliau...
Keliauti Vokietijos geležinkeliais būna ir smagu ir kartais labai
nesmagu. Baisiausia tai yra regionaliniai traukiniai. Jų būna dviejų
rūšių - RB (RegionalBahn) ir RE (RegionalExpress). Pirmieji yra pati
baisiausia rūšis, nes stoja visur, kur galima sustot. Kelionė atrodo
niekad nesibaigs. Antrieji tai stoja tik didesniuose kaimuose ir
miestuose. Jais keliauti irgi didelė kančia, tačiau jie būna truputį
patogesni ir stotelės kiek mažiau vargina...
Visai kas kita yra keliauti IC (InterCity) ir ICE (InterCityExpress)
traukiniais. Čia taip vadinami greitieji traukiniai. IC stoja
didesniuose miestuose, o ICE būna stoja tik didmiesčiuose, pvz.
šiandienos traukiny tarp Leipcigo ir Berlyno stotelių išvis nėra (tika
prašvilpėm pro Vitenbergą). Ir greitis didelis. ICE pasiekia iki 320
km/h greitį (šią akimirka, kai rašau šiuos žodžius, ekranėlyje rodomas
200 km/h greitis). Kai anksčiau mano kelionės į Berlyną užtrukdavo 2-3
valandas, tai dabar tevažiuoju 60 min. tarp Leipcigo ir Berlyno.
BahnCard 50 yra brangus malonumas (berods apie 200 eurų), tačiau
studentams kainuoja tik 100, tad užtenka per metus pravažinėti 200 eurų
(be nuolaidos), kad kortelė atsipirktų. Viskas, kas viršyja 200 eurų
jau taupo pinigus. O Vokietijos geležinkeliais 200 eurų per metus
pravažinėti yra labai paprasta. Pavyzdžiui be nuolaidos nuvažiuot iki
Frankfurto (kad pvz. skrist į Kauną) kainuoja apie 70 eurų (į vieną
pusę).
Aišku galima važinėt ir pigiau, pavyzdžiui perkant savaitgalio bilietą
penkiems žmonėms už 30 eurų. Juo visą parą galima regionaliniais
traukiniais važinėt kur ir kiek nori. Vienam keliaujant dažniausiai
apsimoka tik turint daug laiko, kantrybės ir kai atstumas didesnis (kad
pigiau gautųsi, nei perkant paprastą bilietą). Va į Berlyną su juo
keliaut turint nuolaidų kortelę visiškai neapsimoka.
