Vakar su Anna kalėdų turguje matėme gyvus elniukus iš Suomijos. Kas linksmiausia, tai kad už 20 metrų buvo pardavinėjamos labai skanios elnienos dešros.
Kadangi paskutinio semestro egzaminai užtruko visas atostogas, o šio semestro egzaminai baigsis irgi vos likus dviem savaitėm iki sekančio semestro, tai ir atskrisiu tik dviem savaitėm rugsėjo gale su Lufthansa, nes pigiau nei su Airbaltic (kad ir kaip bebūtų keista)! O skrisiu iš Leipcigo/Halės oro uosto, iki kurio vos 10 min. keliauti traukiniu. Būsiu nuo rugsėjo 18 d. iki spalio 1 d. Tikiuosi egzaminus būsiu visus išlaikęs ir galėsiu dvi savaites visiškai negalvoti apie mokslus, nes jau labai bloga nuo visko man.
Šiandien eilinį kartą ėjau žiūrėti, ar airbaltic turi ką nors gero pasiūlyt ir eilinį kartą jie siūlo skrydžius iš Berlyno į Vilnių su persėdimu Rygoje, kurie prasideda nuo maždaug 240€ (čia pagrinde vien oro uostų mokesčiai). Kaina nors ir labai smarkiai nesikandžioja, tačiau man taip pat kainuoja ir traukinio bilietas į Berlyną (nuo maždaug 60€ į abi puses), o taip pat dėl to ir pats kelionės laikas prailgsta.
Beieškodamas skrydžių pastebėjau, kad net Airbaltic siūlo rinktis Leipcigą oro uostų sąraše, bet su vienu persėdimu nuskristi duoda tik į Rygą. Tada nutariau nueit į berods greitai.lt (arba skrisk.lt, nepamenu – man jie abu labai vienodai atrodo) ir ten man pasiūlė skrydį už maždaug 730 litų į abi puses iš Leipcigo su Lufthansa. Bet kažkodėl buvo tik vienintelė diena su tokia maža kaina, tad patraukiau tiesiai į lufthansa.de, kur galiausiai radau krūvą bilietų už 183€ (apie 630 litų) skirtingomis dienomis. Skrydžiai per Frankfurtą (šį kartą tikrąjį Frankfurtą, o ne Hahn'ą, kuris kogero arčiau Liuksemburgo).
Ilgai nelaukęs, susitikrinau savo egzaminų datas, kad netyčia nenusipirkčiau bilieto netinkamai dienai ir griebiau bilietą, kol dar galima, nes pigiau greičiausiai nieko tikrai neberasčiau, o į Vilnių grįžti jau labai norisi...
Halės miestas kiekvieną vasarą jau nebepirmus metus rengia kino po atviru dangumi savaites. Šiandien mes su Anna pirmą kartą išsiruošėm pažiūrėti, kaip visa tai atrodo. Rodė 101 Reykjavík - filmas man labai patiko. Siužeto nepasakosiu, paskaitykit vikipedijoj arba, dar geriau, pažiūrėkit patį filmą. Iki šeštadienio dar rodys keletą neblogų filmų, tai reiks būtinai nueit. Vienintelis nepatogumas - išsėdėti ant medinių biergartenų suolų dvi valandas labai paskaustą užpakalį...
Kad nesedėčiau visą laiką prie kompo, nutariau šiandien nueitį į traukinių modelių parodą. Praeitą vasarą buvau tramvajų modelių parodoj senam Halės depe. Apie tai nerašiau (užtat įdėjau prastos kokybės telefonu filmuotą video įrašą), bet buvo susirinkę daug geek'ų su nežmoniško dydžio miestų maketais, kuriuose riedėjo jų tramvajai...
Traukinių modelių parodoj buvo daugmaž viskas taip pat. Įvairiausių mąstelių traukiniai, garvežiai net garsus leidžiantys... Pafotografavau šiek tiek bei taip pat pafilmavau. Bendrai tai visai įdomu pažiūrėt, kaip ten viskas juda. Eksponatai ten jau nevisai mėgėjiški, vien lokomotyvai ten parduodami už 100 ir daugiau eurų... vagonai pigesni... Vienam maketui valdyti savininkas/-ai (ten berods visa grupė geek'ų vienu maketu užsiima) atsivežęs/-ę kompą. Ten kažkokia programa valdo tuos visus traukinius, pervažas, išsišakojimus ir t.t. Kiti maketai buvo technologiškai kiek paprastesni. Tačiau atrodo jie ganėtinai tikroviškai. Daug darbo įdėta ne tik į pačius traukinius, bėgius ir pan., bet ir į viską aplinkui: pastatai, gatvės, automobiliai, šviesos, garsai, žmonės, reklamos ir praktiškai nieko netrūksta. Tik paprastai be traukinių daugiau niekas ten nejuda, tiesiog kuria aplinką...
Man dar įdomu, kur tuos maketus jie paprastai laiko. Į garažą ar mažesnį kambarį dauguma jų netilptų. O pinigų tai kiek sukišta išvis nenoriu žinot... Na bet beveik visi kažkur pinigus kiša...
Šiandien būdamas mieste nutariau nupaveiksluoti MDR pastatą, tačiau kadangi jis labai didelis, tai nupaveikslavau daug kartų visus kampus ir galiausiai namie sulipdžiau į vieną didelę panoramą. Tam reikalui panaudojau autostitch. Visai smagiai gavosi, rytoj pamėginsiu gal ką nors didesnio pagamint :)
Šį savaitgalį Halėje vyksta druskos šventė. Druska nelabai įprastas švenčių atributas, tačiau jos šventėje ir nebuvo. Užtat buvo daug žmonių, keptų dešrų, alaus, linksmų Haliečių, muzikos, linksmybių, atrakcionų ir t.t. Buvome ir mes su Anna. Dauguma visu prekeivių ir amatininkų buvo pasidabinę labai viduramžiškai. Pasižiūrėjome į akrobatą ant lyno 62 metrų aukštyje, paskanavom ledų, užvalgėm kažko panašaus į kebabą, bet ne kebabo, išgėrem alaus (šventėje 3 Eurai už bokalėlį, už kampo kebabinėj 1 Euras už butelį, pasirinkau pastarajį variantą), pasiklausėm koncerto ir grįžom namo. Šiandien buvom mieste ir vėl užsukom į šventę. Nusipirkom cukraus vatos:
Vakar vaikštinėdami su Anna po miestą, Halės rotušėje išbandėme labai nerealų prietaisą... Net nežinau, kaip ji pavadinti lietuviškai... Paternostras? ;) Iš pradžių stovėjom ir žiūrėjom ir nedrįsom lipti į vidų, po to pro šalį praėjo moteris ir ramiai sau įlipo ir nuvažiavo į viršų... Po kurio laiko įsidrąsinau įlipti ir aš... Nuvažiavau vienu aukštu aukščiau ir išlipau... Po to atgal... Sekantį kartą jau įkalbėjau įlipti ir Anną... Po to aš pakilau į trečią, o Anna liko antrame, kad įamžintų mane, važiuojantį žemyn:
Visas šitas reikalas sukasi ratu... Kabinos viena po kitos kyla, pastato viršuj ant didelio krumpliaračio ar pan. permetamos į gretimą šachtą ir tada jau leidžiasi... Tas pats atliekama ir apačioje... Sakoma, kad anksčiau būti kabinoje to "permetimo"metu buvo pavojinga. Buvę yra ir mirtinų atvejų, kai kabinos užstringa... Dabar lyg ir saugu jau... net leisdamasis į pirmą aukštą tai perskaičiau kabinoje tarp antro ir pirmo aukšto... Tačiau kolkas dar nedrįsau šito išmėginti... Gal kitą kartą :)
Nusipirkęs Bahncard 50 (50% nuolaidų kortelę Vokietijos geležinkeliams)
aš nustojau važinėti raudonais regionaliniais traukiniais. Dabar perku
visad IC/ICE bilietą ir net kartais vietą rezervuojuos. Neturint nuolaidos
kainų skirtumas yra ganėtinai didelis ir todėl niekad sau neleisdavau
tokios prabangos, bet perkant bilietą už pusę kainos kainų skirtumas
taip pat dvigubai sumažėja ir tampa ne toks didelis, kad važiuodamas
didesnį atstumą svarstyčiau, kokį bilietą pirkti.
Šiandien keliauju į Berlyną. Važiuoju iš Halės į Leipcigą, o iš ten
tiesiai į Berlyną. Leipcigą pasiekiau per 20 minučių.
Sustojom tik Halės/Leipcigo oro uoste. Leipcige jau laukė traukinys į
Berlyną, tiksliau pusė traukinio, nes šis susideda iš dviejų ICE
traukinių ir ta pusė, į kurią man reikia lipti atvyko po kelių minučių.
Nufilmavau telefonu tų dviejų dalių sujungimą... Wow! :) Dar Halėj
žiūrėjau, kaip regionalinis traukinys prikabinamas prie kažkokio
senovinio lokomotyvo, tai nebuvo įspūdinga - privažiavo, išlipo dėdė ir
užkabino kablį... O čia - pokšt ir patys susijungė. Turbūt daug kam
nebūtų įdomu, bet man visai įdomu... Mano giminėj buvo daug
geležinkeliečių, tai turbūt kraujyje tai :) Video įdėsiu kada vėliau...
Keliauti Vokietijos geležinkeliais būna ir smagu ir kartais labai
nesmagu. Baisiausia tai yra regionaliniai traukiniai. Jų būna dviejų
rūšių - RB (RegionalBahn) ir RE (RegionalExpress). Pirmieji yra pati
baisiausia rūšis, nes stoja visur, kur galima sustot. Kelionė atrodo
niekad nesibaigs. Antrieji tai stoja tik didesniuose kaimuose ir
miestuose. Jais keliauti irgi didelė kančia, tačiau jie būna truputį
patogesni ir stotelės kiek mažiau vargina...
Visai kas kita yra keliauti IC (InterCity) ir ICE (InterCityExpress)
traukiniais. Čia taip vadinami greitieji traukiniai. IC stoja
didesniuose miestuose, o ICE būna stoja tik didmiesčiuose, pvz.
šiandienos traukiny tarp Leipcigo ir Berlyno stotelių išvis nėra (tika
prašvilpėm pro Vitenbergą). Ir greitis didelis. ICE pasiekia iki 320
km/h greitį (šią akimirka, kai rašau šiuos žodžius, ekranėlyje rodomas
200 km/h greitis). Kai anksčiau mano kelionės į Berlyną užtrukdavo 2-3
valandas, tai dabar tevažiuoju 60 min. tarp Leipcigo ir Berlyno.
BahnCard 50 yra brangus malonumas (berods apie 200 eurų), tačiau
studentams kainuoja tik 100, tad užtenka per metus pravažinėti 200 eurų
(be nuolaidos), kad kortelė atsipirktų. Viskas, kas viršyja 200 eurų
jau taupo pinigus. O Vokietijos geležinkeliais 200 eurų per metus
pravažinėti yra labai paprasta. Pavyzdžiui be nuolaidos nuvažiuot iki
Frankfurto (kad pvz. skrist į Kauną) kainuoja apie 70 eurų (į vieną
pusę).
Aišku galima važinėt ir pigiau, pavyzdžiui perkant savaitgalio bilietą
penkiems žmonėms už 30 eurų. Juo visą parą galima regionaliniais
traukiniais važinėt kur ir kiek nori. Vienam keliaujant dažniausiai
apsimoka tik turint daug laiko, kantrybės ir kai atstumas didesnis (kad
pigiau gautųsi, nei perkant paprastą bilietą). Va į Berlyną su juo
keliaut turint nuolaidų kortelę visiškai neapsimoka.
huh, senden pasiklausiau kaimyno kur surast parduotuve LIDL... paaiskino... galvoju tyngiu eit, bet neturiu vistiek ka veikt tai nueisiu... nuejau, salia dar buvo prie pat EXTRA... na galvoju uzeisiu si karta cia... prisirinkau savaitei maisto... prie kasos kai pakishau kasininkei piniga, sako gali isidet atgal, viska gausi nemokamai... iskart lyg is niekur ishlindo kaskox dede ir ten kaskieno vardu pasveikino bla bla bla ir pasijuoke kad galejau paimti daugiau prekiu, bet kur gi paims studentas daugiau? :) na bet vistiek, sutaupiau 7,96 EUR :) valio, ta proga einu pasigaminti sau nemokama vakariene :)